Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė turi 32 raides:
Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž
Lietuvių kalbos abėcėlėje dviraidis CH anksčiau buvo pateikiamas kaip atskira raidė. Dabar abi junginio raidės laikomos savarankiškomis. Raidžių rikiavime, paieškos sistemose ir, apskritai, informatikoje šis junginys neturi atskiros raidės statuso.
Rikiuojant žodžius pagal abėcėlę didžiosios ir mažosios raidės laikomos lygiavertėmis, t.y. turi tą patį svorį. Daugeliu atveju (žodynuose ir kt.) lygiavertėmis laikomos ir raidės, parašytos vienoje eilutėje:
A Ą
E Ę Ė
I Į Y
U Ų Ū
Raidžių rikiavimą apibrėžia standartas LST 1285:1993.
Lietuviškame tekste pasitaikančiuose užsienio kalbų žodžiuose (pvz., asmenvardžiuose, vietovardžiuose), rašomuose originalo kalba, gali būti vartojamos ir kitos lotyniškosios abėcėlės raidės (pvz., Q, W, X, Ä, Õ).
Raidžių vardai
| Raidė | Raidės vardas | Raidė | Raidės vardas | Raidė | Raidės vardas | Raidė | Raidės vardas | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| A a | a | Ė ė | ė | K k | ka | Š š | eš | |||
| Ą ą | a nosinė | F f | ef | L l | el | T t | tė | |||
| B b | bė | G g | gė | M m | em | U u | u | |||
| C c | cė | H h | ha | N n | en | Ų ų | u nosinė | |||
| Č č | čė | I i | i | O o | o | Ū ū | u ilgoji | |||
| D d | dė | Į į | i nosinė | P p | pė | V v | vė | |||
| E e | e | Y y | i ilgoji | R r | er | Z z | zė | |||
| Ę ę | e nosinė | J j | jot | S s | es | Ž ž | žė |
Raidžių vardai vartojami, kai reikia raidę įvardyti šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiui, sakoma „a nosinė“, „i ilgoji“ ir pan. Kai reikia skirti didžiąsias ir mažąsias raides, tai pasakoma ir ši informacija, pavyzdžiui, „a nosinė didžioji“.
Raidžių vardai vartojami tariant raidines žodžių santrumpas, pavyzdžiui, JAV – jot-a-vė, UAB – u-a-bė. Bet kai santrumpos raidės sudaro sklandžiai tariamą žodį, tai tada raidės nevardijamos, o tariamas tas žodis, pavyzdžiui NATO – nato, MIME – mime.
Kai raidės vardas ilgesnis, tariama tik pagrindinė (pirmoji) jo dalis, pavyzdžiui, tariant santrumpą LŽŪB – el-žė-u-bė vietoj „u ilgoji“ sakoma tik „u“. Visas raidės vardas sakomas tada, kai reikia tiksliai įvardyti mažai žinomą santrumpą ar žodį.
Dažniau vartojamos kitų kalbų raidės turi lietuviškus vardus: Q – ku, X – iks(as), W – vė dviguboji, Ł – el perbraukta. Kai užsienio kalbos raidė turi diakritinį ženklą, tai jos varde dažniausiai vartojamas to ženklo vardas, pavyzdžiui, Ö – o su dviem taškais, Õ – o su tilde ir t. t.
Raidės „tautybės“ neturi. Todėl santrumpose tariamos taip, kaip jos vadinamos ta kalba, kuria kalbama, lietuviškame sakinyje – lietuviškai, pavyzdžiui, ICQ – i-cė-ku, TCP/IP – tė-cė-pė i-pė, DVD diskas – dė-vė-dė diskas, WWW serveris – vė-vė-vė serveris, LTV žinios – el-tė-vė žinios (bet el-ti-vi news, el-te-fau Nachrichten).
Daugiau apie kompiuterijos santrumpas rašoma straipsniuose: