Gražūs internetiniai vardai. Kaip išsaugoti jų grožį?

Dr. Gintautas Grigas

Jau tapo tradicija, kad kiekvieną pavasarį renkamas gražiausias interneto domeno (srities) vardas, turintis savitųjų lietuviškų raidžių. Šiais metais visuomenei buvo pateikta 12 vardų. Štai jie Išrašyti gautų balsų mažėjimo eile: Jūrė.lt, Burtažodžiai.lt, ŠatrijosUgnis.lt, AuksinėŽuvelė.lt , NepaleiskSvajonės.lt, Nešiukšlė.lt, KlajojančiosIstorijos.lt, Švaruolis.lt, Neužmiršk.lt, Šakotas.lt, BegalybėsŠirdis.lt, ŠeimosUžrašai.lt. Trumpai apie pirmuosius tris.

Daugiausia balsų surinkęs vardas Jūrė.lt tapo pripažintas gražiausiu 2021 metų vardu. Jis priklauso Jūrės kaimo bendruomenės, esančios Marijampolės apskrityje, svetainei. Jos pirmajame puslapyje skelbiama: „Čia buvom, esam, būsim“. Tai kaimiškos bendruomenės tvirtumo pavyzdys – atsvara kaimų nykimui.

Antroje vietoje Burtažodžiai.lt. Svetainė, skirta fantastinių romanų serialo pagrindinio herojaus Hario Poterio pasauliui. Serialas buvo populiarus. Tikėkimės, kad daugelis jo skaitytojų užsuks ir į šią svetainę.

Trečioje vietoje ŠatrijosUgnis. Tai svetainė amžinosios ugnies kūrenimui prie Šatrijos kalno. Jos paantraštė: Jungia Žemę ir Dausas, praeitį, ateitį ir dabartį.

Kaip matome, visos trys svetainės turi ne tik turi gražius internetinius vardus, bet ir įdomius, prasmingus tekstus.

Kai kurie vardai sudaryti iš dviejų ar daugiau sulietų žodžių. Mat domenų varduose negali būti tarpų. Tam, kad matytųsi riba tarp žodžių, antrąjį žodį rašėme iš didžiosios raidės. Internetinio adreso pagrindinėje dalyje, t. y. prieš pasvirąjį brūkšnį, mažosios ir didžiosios raidės laikomos lygiavertėmis. Todėl spaudoje jas galime naudoti taip, kad būtų lengviau skaityti, o užrašytos į naršyklės adresų juostą didžiosios virsta mažosiomis – kad būtų lengviau naršyklei.

Tarkime, kad naršydami po internetą aptinkame svetainę, kurios adrese, matomame adresų juostoje, yra savitųjų lietuviškų raidžių, pavyzdžiui, http://raštija.lt. Jį nukopijuojame ir, bandydami įrašyti į kurį nors tekstą, pavyzdžiui, programos „Word“ dokumentą, kartais galime gauti http://www.xn--ratija-ckb.lt. Vardas raštija ne tik prarado grožį, bet ir tapo neįskaitomas. Kas tai? Gal kopijavimo klaida?

Tai naršyklės klaida. Švelniau tariant – naršyklės neprisitaikymas prie šiuolaikinių realijų.

Koduojama tam, kad galėtų būti panaudojama internetinė įranga tų laikų, kada internetas buvo vien angliškas.Tai vidinis interneto dalykas ir neturi būti matomas išorėje. Yra naršyklių (pvz., „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“), kuriose kodas yra paslėptas ir tokių nesklandumų nebūna. Bet yra ir tokių, kuriose kodai išlenda į paviršių ir taip sugadindami gražūs domenų vardai. Tačiau ir tokiu atveju galima nesunkiai užkirsti kelią nesklandumui. Prieš kopijuojant adresą reikia jį pakoreguoti taip, kad naršyklė jo nelaikytų adresu. Pavyzdžiui, į adreso pradžią įterpti kokį nors papildomą ženklą, kad ir tarpą. Kopijuoti galima su tuo ženklu arba be jo (tada to ženklo nereikės iš kopijos pašalinti). Nesklandumų neiškyla ir kopijuojant dalį adreso, pavyzdžiui, iš http://raštija.lt tik raštija.lt.

Savitosios lietuvių kalbos raidės gali būti vartojamos internetiniuose adresuose ir po viengubo pasvirojo brūkšnio, pavyzdžiui, https://lt.wikipedia.org/wiki/Jūrė. Jeigu bandysime nukopijuoti šį adresą , gausime https://lt.wikipedia.org/wiki/J%C5%ABr%C4%97. Nesklandumo išvengti galima tokiu pat būdu, kaip ir domeno varde (parašytame prieš pasvirąjį brūkšnį). Deja, mažai žmonių apie tai žino, ir vieni iš kitų gauname arba spaudoje matome internetinius adresus su koduotais žodžiais.

Atkurti originalų adresą galima įrašius koduotą adresą į naršyklės adresų juostą. Čia jis virs originaliu adresu. Belieka jį nukopijuoti aprašytu būdu.

Taip galima ne tik sukurti gražius internetinius adresus, bet ir išsaugoti jų grožį, kuris kartais prarandamas dėl internetinės programinės įrangos netobulumų.

Šio straipsnio originalas paskelbtas „Lietuvos aido“ svetainėje.