Lietuviški klaviatūros išdėstymai

Šiame straipsnelyje aptariami keletas populiaresnių lietuviškų klaviatūros išdėstymų. Pastebėtina – ne visi! Šiais laikais gan nesudėtinga ir pačiam susikurti savitą kompiuterio klaviatūros išdėstymą, todėl šio straipsnelio tikslas nėra aprašyti visus kieno nors platinamus, platintus, naudojamus ar naudotus klaviatūros išdėstymus.

LST 1582 (lietuviška standartinė klaviatūra)

Standartinės klaviatūros išdėstymo schema

Vienintelis Lietuvoje šiuo metu galiojantis oficialus klaviatūros standartas. Visi reikalingi simboliai išdėstyti trijuose lygiuose. Išsamiau apie šį išdėstymą – jo svetainėje. Joje taip pat rasite išdėstymo treniruokles ir keletą kitų gėrybių.

Išdėstymo tvarkyklės gamykliškai pateikiamos kartu su „Windows“ ir „UNIX“ genties operacinėmis sistemomis;
„macOS“ bei kiek kitokias „Windows“ tvarkykles galite parsisiųsti iš išdėstymo svetainės;
fizinę klaviatūrą su šiuo išdėstymu šiuo metu galite įsigyti LISK.lt svetainėje;

Skaitmenų eilės klaviatūros išdėstymas („Numeric“, „Baltic“)

Populiariausias lietuviškas išdėstymas, kartais vadinamas „Numeric“. Jame specifinės lietuviškos raidės abėcėlės tvarka išdėstytos skaitmenų eilės klavišuose. Skaitmenys įvedami laikant nuspaustą Lyg3 klavišą, o spec. simboliai – laikant kartu nuspaustus Lyg2 ir Lyg3 klavišus. Senesniajame „Baltic“ variante vietoj Lyg3 naudojamas tęsties klavišas `. Šis išdėstymas nėra oficialiai standartizuotas, tačiau jo pagrindu tapo seno Lietuvos standarto rekomenduojamas priedas.

Šis išdėstymas pateikiamas gamykliškai ir yra numatytasis lietuvių kalbai kone visose operacinėse sistemose, o „Apple“ gaminiuose jo „Baltic“ variantas apskritai yra vienintelis gamykliškai platinamas lietuviškas klaviatūros išdėstymas.
su „Windows“ pateikiamame išdėstyme nenumatytas lietuviškų figūrinių kabučių ir brūkšnio ženklo įvedimas;
iš Rimo Kudelio svetainės galite parsisiųsti „Numeric“ išdėstymo tvarkykles su figūrinėmis kabutėmis ir brūkšniu „Windows“ ir „macOS“ sistemoms;
kiek kitaip „Windows“ išdėstymą yra papildžiusi „Fotonija“ (rinkinyje jis pavadintas „LT Numeric“);
ilgametis „Fotonijos“ darbuotojas V. Dadurkevičius yra parengęs ir „macOS“ skirtą „Numeric“ išdėstymą, kuriuo galima įvesti ne tik įprastines lietuviškas, bet ir kirčiuotas, o taip pat daugybės kitų kalbų raides;
„Numeric“ tipo „macOS“ išdėstymą taip pat galite parsisisiųsti iš Ramūno Blavaščiūno. Šis išdėstymas papildytas daugybe rečiau reikalingų ženklų ir funkcijų, tačiau pateikiamas su klaida – mažosios kirčiuotos raidės „i“, „į“ ir „j“ raidės juo įvedamos neteisingai (klaidingomis unikodo sekomis), tad šis išdėstymas nelaikytinas visiškai tinkamu lietuviškoms kirčiuotoms raidėms rinkti;
LEKP projekto autoriai irgi yra sukūrę „Numeric“ išdėstymo atmainą, kurią pavadino „Baltic+“. Bene didžiausias jos skirtumas nuo įprasto „Numeric“ išdėstymo – tai didžiųjų raidžių klavišo funkcijos pakeitimas, kad jis šalintų tekstą kairėn. Šio išdėstymo tvarkykles „Windows“ ir „macOS“ sistemoms galite parsisiųsti iš LEKP svetainės;
Rimo Kudelio svetainėje galite užsisakyti klaviatūros lipdukų, sužymėtų šiuo išdėstymu.

LEKP ir LEKPa

Santrumpa „LEKP“ reiškia „Lietuviškos ergonomiškos klaviatūros projektas“. Plačiau apie šio projekto sukurtus klaviatūros išdėstymus galima paskaityti jo svetainėje. Ten pat rasite ir išdėstymų tvarkykles.

„UNIX“ genties operacinėse sistemose šį išdėstymą galima pasirinkti nieko papildomai nediegiant.

Ratisė

Kitas ergonominės klaviatūros projektas. Autoriaus Algirdo Buckaus teigimu, šis išdėstymas lengvai įsimenamas ir patogiai naudojamas. Daugiau informacijos apie jį, taip pat jo tvarkyklės – svetainėje.

„UNIX“ genties operacinėse sistemose šį išdėstymą galima pasirinkti nieko papildomai nediegiant.

IBM (LST 1205-92)

Senasis ĄŽERTY išdėstymas, įgyvendinantis LST 1205-92 „lietuviškąjį režimą“ (veikseną), dažnai vadinamas IBM pravarde. Galbūt tokia tradicija susiklostė todėl, jog tai buvo vienintelis lietuviškas klaviatūros išdėstymas kadaise IBM leistoje „OS/2 Warp“ operacinėje sistemoje.

Schemoje juodai atvaizduoti ženklai, nurodytose pozicijose esantys tiek „Windows“, tiek „UNIX“ genties operacinių sistemų gamykliniuose „IBM“ išdėstymuose; pilkai – tik „UNIX“ genties, raudonai – tik „Windows“.

Kaip matyti iš schemos, su „Windows“ sistemomis gamykliškai pateikiamame IBM išdėstyme nenumatytas kai kurių ženklų, kaip kad „@“, „Q“, „W“, „X“, įvedimas. Patobulintas šio išdėstymo „Windows“ tvarkykles yra sukūrusi „Fotonija“. Išdėstymas rinkinyje pavadintas „LT Universal“. Jis panašus į „UNIX“ genties sistemose pateikiamą išdėstymą, tačiau sutampa ne visiškai.

Kiti išdėstymai

Be paminėtų aukščiau, yra ir dar rečiau naudojamų lietuviškų klaviatūros išdėstymų. Pavyzdžiui, „Programuotojų“ išdėstymuose lietuviškos raidės dažnai nukeliamos į trečiąjį ir ketvirtąjį klaviatūros lygius, arba įvedamos naudojantis tęsties klavišais. Be to, šiais laikais kone kiekvienas gali net ir nemokamomis priemonėmis susikurti savo klaviatūros išdėstymą.

Kirčiuotų raidžių įvedimas

Šiame straipsnyje lietuviškų kirčiuotų raidžių įvedimas kol kas paliestas tik minimaliai. Kirčiuotoms raidėms įvesti paprastai kuriami atskiri klaviatūros išdėstymai, papildantys kurio nors jau esamo išdėstymo funkcionalumą.

Atkreipsime dėmesį, jog esti tam tikrų niuansų, susijusių būtent su kirčiuotų lietuviškų raidžių įvedimu. Dalis šių kirčiuotų raidžių neturi atskirų kodų unikode, todėl turi būti išreiškiamos kodų sekomis, prie atitinkamos pamatinės raidės „prikabinant“ kombinacinius kirčio ženklus. Dar įdomiau yra su kirčiuotomis mažosiomis „i“, „į“ ir „j“ raidėmis, mat jų atveju tarp pamatinės raidės ir kombinacinio kirčio kodo reikia įterpti dar ir kombinacinį tašką! Visa tai nekeltų didelių problemų, jei ne vienas iš „Windows“ klaviatūros išdėstymų tvarkyklėms taikomų apribojimų – panaudojus tęsties klavišą, nebelieka galimybės vienu tolesniu klavišo paspaudimu įvesti daugiau kaip vieną unikodo kodą. Dėl šios priežasties „Windows“ sistemose bent dalį kirčiuotų raidžių tenka vesti ne taip patogiai, kaip norėtųsi: pirma įvedama pamatinė raidė, o tada reikiami kombinaciniai ženklai. Visgi galime pasidžiaugti nors tuo, kad ši problema yra būdinga tik vienai operacinei sistemai.

Kitas niuansas – šriftai. Dažnas šriftas neturi iš anksto sukomponuotų glifų kirčiuotoms raidėms, todėl tokias raides iš kitų glifų komponuoja jūsų naudojama programinė įranga. Kartais toks komponavimas duoda ne patį geriausią rezultatą, pavyzdžiui, kirčio ženklas gali būti pasislinkęs į šoną ar sulipęs su raide, o minėtų mažųjų raidžių su taškais atveju būna, jog kombinaciniai ženklai nepašalina taško nuo pamatinės raidės (nors turėtų!), todėl kirčiuota raidė gali būti atvaizduojama su dviem taškais ir dar kirčio ženklu.

Būtent dėl pataikavimo netinkamiems šriftams Ramūno Blavaščiūno „macOS“ išdėstyme dalis kirčiuotų raidžių yra koduojamos neteisingai. Tačiau derėtų suprasti, kad toks sprendimas yra labai laikinas ir nepatvarus, nes kiekvienas ženklas tekste turi ne tik išvaizdą, bet ir prasmę. Neteisingai koduojant raides, jų prasmė iškreipiama, ir tai vėliau gali turėti neigiamos įtakos ne tik raidės išvaizdai, bet ir kitiems dalykams: pavyzdžiui, ji gali būti blogai atvaizduojama, pasirinkus kirčiuotam lietuviškam tekstui tinkamesnį šriftą, gali būti neteisingai keičiama iš mažosios į didžiąją ar atgal, neteisingai tariama ar išvis netariama teksto skaitymo balsu programos ir pan.

Kad su tokiomis problemomis nesusidurtumėte, rašydami kirčiuotą tekstą stenkitės naudoti tuos šriftus, kuriuose lietuviškos kirčiuotos raidės atvaizduojamos teisingai. Jei jūsų turimi šriftai tuo nepasižymi, parsisiųskite, įsidiekite ir naudokitės „Palemonu“ ar „Aistika“.

„Windows“ sistemose kirčiuotas raides galima rinkti standartinio išdėstymo pagrindu parengtu išdėstymu, platinamu „Palemono“ tinklalapyje bei jau minėtais „Fotonijos“ išdėstymais (tiesa, šio paketo instrukcijoje nedetalizuota, kaip tai gali būti daroma), o „macOS“ sistemose – Rimo Kudelio platinamu „Accented“ išdėstymu (parengtas standartinio pagrindu), Virginijaus Dadurkevičiaus „Numeric“ išdėstymu, arba Ramūno Blavaščiūno „skaičių eilės“ išdėstymu (pastaruoju atveju kirčiuotas „i“, „į“ ir „j“ reikėtų kombinuoti savarankiškai). Kirčiuotas raides taip pat galima kombinuoti, naudojantis „Ratisės“ išdėstymu, kurio trečiajame lygyje yra visi trys tam reikalingi kombinaciniai kirčiai ir kombinacinis taškas. Be to, „Ratisėje“ yra ir tęsties klavišų.

„Android“, „iOS“ ir „iPadOS“ klaviatūros

Bene visais išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais galima rašyti lietuviškai, tačiau kartais tai nepatogu, nes savitosios lietuviškos raidės būna „paslėptos“ po pamatinėmis. Laimei „iOS“ ir „iPadOS“ įrenginiuose galima diegti papildomas ekranines klaviatūras ir išdėstymus, o „Android“ įrenginiuose – dar ir papildomus fizinės klaviatūros išdėstymus. Plačiau apie tai – skyreliuose „Android“ lietuvinimas“ ir „iOS“ lietuvinimas“.

Pastabos ir nuorodos

Pirminis „Fotonijos“ išdėstymų šaltinis – programos „Mainukai“ tinklalapis. Mūsų svetainėje platinamas perpakuotas šių išdėstymų rinkinys su pataisyta technine klaida faile Info.html;
Lyg3 – tai lietuviškas klavišo AltGr, arba dešiniojo Alt, pavadinimas. „Windows“ sistemose šio klavišo funkciją taip pat atlieka laikomi kartu nuspausti Vald+Alt klavišai.
Vald – tai lietuviškas Ctrl klavišo pavadinimas.
Lyg2 – tai lietuviškas ⇧ Shift klavišo pavadinimas.
„UNIX“ genties operacinėmis sistemomis šioje svetainėje vadinamos „Linux“, BSD ir kitos šiuolaikinės operacinės sistemos, naudojančios „freedesktop.org“ klaviatūros išdėstymų aprašus;
jeigu įrenginyje, kuriuo dirbate, nėra ir negalima įdiegti lietuviško klaviatūros išdėstymo, o parašyti kažką lietuviškai vis tiek reikia, šios svetainės skyriuje „Nuorodos“ rasite nuorodų į keletą virtualių klaviatūros išdėstymų, veikiančių tiesiog interneto naršyklėje;
šiek tiek senų „negamyklinių“ išdėstymų „Windows“ sistemoms galima parsisiųsti iš Registrų centro „LithWin“ tinklalapio archyvinių kopijų: kada.lt, registrucentras.lt;
kai kurių išdėstymų tvarkykles DOS ir Linux sistemoms yra parengęs Marius Gedminas, o QNX sistemoms – Linas Kavaliauskas.