Lietuvybė SMS pranešimuose

Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje greitai pradėję plisti mobilieji telefonai iš pradžių neturėjo galimybės rašyti ir atvaizduoti specifinių lietuviškų raidžių SMS pranešimuose. SMS raidyną tuo metu sudarė tik baziniai lotyniški rašmenys ir keletas kitų simbolių, neaktualių mūsų raštui. Dėl šios priežasties Lietuvoje susiklostė tradicija SMS siųsti lotyniška abėcėle. Taip elgėsi ne tik privatūs asmenys, bet ir informacinių technologijų lyderiai, ryšių operatoriai, pardavėjai, bankai, reklamos siuntėjai. 1996 m. atitinkami standartai buvo papildyti galimybe siųsti pranešimus bet kokiais rašmenimis. Deja, blogų įpročių nėra lengva atsisakyti. Daugiau kaip dešimčiai metų praėjus nuo daugiakalbių SMS standarto patvirtinimo, didelė dalis lietuvių – privatūs asmenys, ryšio paslaugų teikėjai, bankai ir kitos įmonės bei įstaigos – vis dar yra linkę siųsti „sveplus“ SMS pranešimus savo klientams. Paprastai tai motyvuojama patogumu, patikimumu ir kaina. Pabandysime paanalizuoti šiuos argumentus ir įrodyti, jog lietuviškai rašyti SMS pranešimus tikrai galima. Beje, taisyklingai rašyti klientams siunčiamus SMS pranešimus reikalauja ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Patogumas

Patogumas – pirmasis kriterijus mūsų sąraše. Iš tikrųjų, mygtukiniuose telefonuose dažnu atveju specifinei lietuviškai raidei įvesti reikia daugiau klavišo paspaudimų, negu bazinei lotyniškai. Išmaniuosiuose telefonuose šių raidžių įvedimas taip pat neretai apsunkinamas, paslepiant jas po pamatinėmis. Vis dėlto, išmaniuosiuose telefonuose paprastai galima įdiegti papildomus klaviatūros išdėstymus, ir bent jau populiariausioms šių įrenginių platformoms – „Android“ ir „iOS“ – lietuviški išdėstymai su patogiai pasiekiamais visais lietuviškais rašmenimis yra sukurti ir platinami (juos paminėjome skyreliuose apie šių platformų sulietuvinimą). Be to, daugumoje ne tik išmaniųjų telefonų galima įjungti žodžių nuspėjimo funkciją – jei labai skubate, siūlome ją išbandyti.

Patikimumas

Ryšių operatoriai jau neneigia, kad lietuvybė SMS pranešimuose galima. Tačiau vis dar yra vengiančių juose rašyti lietuviškai ir tai motyvuojančių noru, kad pranešimą galėtų perskaityti visų – net ir labai senų ar egzotinių – telefono aparatų naudotojai. Visgi dabar absoliuti dauguma mobiliųjų telefonų geba taisyklingai rodyti daugiakalbes žinutes. Dar 2006-aisiais atlikome daugiau kaip 40 skirtingų telefonų aparatų testus, ir iš jų vos du nerodė lietuviškų pranešimų. Galbūt gerai pasistengus tokių išimčių pavyktų rasti ir dabar, tačiau ar tikrai verta „šlubuoti“ vardan keleto senų neįgalių įrenginių?

Kaina

Dar vienas dažnas argumentas prieš rašymą taisyklingai – lietuviškų pranešimų kaina. Teigiama, jog lietuviškomis raidėmis parašyta žinutė bus dvigubai brangesnė, negu parašyta vien bazinėmis raidėmis. Tai iš dalies tiesa: kadangi pranešimus su specifiniais lietuviškais rašmenimis tenka koduoti kitaip, į juos telpa mažiau simbolių, negu į „sveplus“ – ne 160, bet 70. Tačiau tai reiškia, kad iki 70 ženklų apimties lietuviški pranešimai netampa brangesni – tik ilgesnius tenka skaidyti į atskiras dalis, kurių kiekviena siunčiama ir apmokestinama kaip atskiras pranešimas, o gavėjo telefonas jas vėl sujungia į vientisą tekstą. Tačiau ar dažnai SMS žinutėse rašome eilėraščius ar rašinius? Juk dažniausiai žinutę sudaro vos keletas žodžių, kurių apimtis vargu ar siekia tą 70-ies simbolių ribą. Taigi, nerimas dėl kainos dažniausiai yra nepagrįstas. Be to, šiais laikais, kai bemaž visi mobiliojo ryšio paslaugų planai apima ir galimybę siųsti tūkstančius žinučių per mėnesį, o mobilusis internetas daugumai tapęs neatsiejama gyvenimo dalimi, kalbėti apie taupymą lietuvybės sąskaita atrodo visai nerimta.